Šeimos planavimo tyrimas

Rinkos tyrimų kompanija „Synopticom“ 2010 m. rugsėjo 2 – rugsėjo 9 dienomis atliko Lietuvos miestų gyventojų, turinčių vaikų apklausą. Tyrimo metu buvo apklausti 18-45 metų amžiaus respondentai: 412 moterų ir 116 vyrų.

MAMŲ NUOMONĖ IR PATIRTIS

Šeimos planavimo nuostatos

Lietuvos miestuose gyvenančių 18-45 metų amžiaus mamų apklausos rezultatai parodė, jog kas antra šeima (54%) planuoja ar bent jau stengiasi kiek įmanoma tiksliau suplanuoti pageidaujamą vaikų skaičių bei jų „atėjimo“ laiką. Tuo tarpu kas ketvirtos miestiečių šeimos (26%) nuostatos šiuo klausimu yra gerokai laisvesnės, paliekant vaikų skaičių ir laiką natūraliai savieigai („kaip Dievas duos“).

Nepaisant šeimos planavimo lūkesčių, kas antra šeima yra susidūrusi su bent vienu neplanuotu nėštumu (55%). Pažymėtina, kad net keturioms iš dešimties besistengiančioms planuoti nėštumus, nepavyksta išvengti neplanuotų pastojimų.

Neplanuotas nėštumas

Apklausos rezultatai atskleidė, kad geriau planuoti vaikų skaičių ir laiką pavyksta jaunesnėms ir vidutinio amžiaus mamoms. Viena vertus, ši tendencija gali atspindėti gerėjančio lytinio švietimo bei pažangesnių kontracepcijos priemonių naudojimą. Kita vertus, šis skirtumas gali būti skirtingos gyvenimo trukmės (šeimyninio stažo) ir patirties išdava – vyresnės moterys ilgiau gyvendamos šeimyninį gyvenimą, tikėtinai daugiau kartų gali pastoti (tuo pačiu ne visada planuotai).

Geriau nėštumus pavyksta planuoti mamoms su aukštuoju išsimokslinimu, turinčioms aukštesnes pajamas bei gyvenančioms didmiesčiuose.

Neplanuotas nėštumas ir kontracepcija

Beveik kas antra apklausta mama (46%), patyrusi neplanuotų nėštumų, teigė, jog prieš pastojant nenaudojo jokių kontraceptinių apsisaugojimo priemonių, trečdalis tuo metu naudojo prezervatyvus (32%).

Pagrindinės priežastys, dėl kurių nepavyko apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo vartojant kontraceptines priemones, apklaustų moterų nuomone, yra šios: „plyšo prezervatyvas“ (17%); „sveikatos sutrikimai ar kiti vaistai, dėl kurių susilpnėjo kontraceptinės priemonės poveikis“ (13%); „pamiršta išgerti tabletė“ (12%). Pažymėtina, kad beveik keturios iš dešimties moterų nežino, nenumano priežasties.

Kas antra neplanuotai pastojusi ir tuo metu kontraceptikų nenaudojusi moteris su partneriu pastojimo tikėjosi išvengti nutraukiant lytinį aktą.

Neplanuotas nėštumas – emocinė būsena

Net ir pastojusios neplanuotai, daugiau nei pusė moterų, sužinojusios apie nėštumą, džiaugiasi (58%). Tačiau nemaža dalis tuo pat metu jaučia ir stresą, baimę, nerimą.

Neplanuoto nėštumo atveju, šešios iš dešimties moterų (63%) teigia, niekada net nesusimąsčiusios apie nėštumo nutraukimą. Beveik trys iš dešimties tokiu atveju yra svarsčiusios (27%) aborto variantą, o beveik viena iš dešimties (8%) yra nutraukusi nėštumą.

Daugiausiai linkusių nutraukti neplanuotą nėštumą yra tarp 40-45 metų amžiaus mamų bei turinčių keturis ir daugiau vaikų.

Neplanuoto nėštumo poveikis asmeniniam gyvenimui

Daugiau nei pusei neplanuotai pastojusių ir pagimdžiusių mamų kūdikio atsiradimas nepadarė įtakos santykiams su partneriu (67%), o beveik trims iš dešimties po kūdikio gimimo santykiai net pagerėjo (27%). Tuo tarpu šešiems procentams pagimdžiusių neplanuotą kūdikį, santykiai su antrąja puse pašlijo – „teko išsiskirti“, „vyrui pradėjo trūkti dėmesio“, „retesni lytiniai santykiai“.

Neplanuoto kūdikio atsiradimas daugeliui mamų pakoregavo asmeninius gyvenimo planus (74%). Dažniausiai apklaustos moterys minėjo, jog šis įvykis paskatino sukurti šeimą, nemažai mamų skundėsi, jog nepavyko išnaudoti karjeros galimybių, teko atidėti studijas.

Atsiradus neplanuotam kūdikiui, keturios iš dešimties šeimų nebuvo finansiškai pasirengusios jo išlaikyti (44%). Nemažai daliai jų teko ieškotis papildomų arba geriau apmokamų darbų bei prašyti tėvų pagalbos.

Kontracepcija

Apklausos rezultatai atskleidė, jog keturiose iš dešimties apklaustų šeimų atsakomybę dėl kontracepcijos prisiima ir ja rūpinasi abu partneriai solidariai (43%). 25% apklaustų mamų nurodė, jog šia sritimi jos dažniausiai rūpinasi pačios, 14% šeimų šį rūpestį prisiima vyrai.

Pačioms rūpintis kontraceptinėmis priemonėmis dažniau tenka šiek tiek vyresnėms (40-45 m.) mamoms.

Populiariausia tarp apklaustų mamų šiuo metu naudojama kontraceptinė priemonė yra prezervatyvai (34%). Kitos naudojamos apsaugos priemonės yra kontraceptinės tabletės (12%) bei kontraceptinė spiralė (7%). Pažymėtina, jog beveik kas antra apklausta mama teigė, jog šiuo metu nenaudoja jokių kontraceptinių priemonių (47%).

Pagrindiniai prezervatyvų naudojimo motyvai yra patikimumas (26%), paprastumas ir patogumas naudoti (25%) bei šalutinio poveikio nebuvimas (24%).

Pagrindiniai kontraceptinių tablečių naudojimo motyvai yra patikimumas (64%), paprastumas ir patogumas naudoti (20%). Pažymėtina, jog tablečių vartotojos labiausiai pabrėžia šios priemonės patikimumą.

Pagrindiniai kontraceptinės spiralės naudojimo motyvai yra patikimumas (44%), paprastumas ir patogumas naudoti (41%) bei priemonės ilgalaikiškumas (22%).

Kontraceptinio pleistro bei žiedo vartotojų dalis yra labai nedidelė, o jų vartotojos mini šių priemonių patogumą/paprastumą naudotis bei patikimumą.

Kontraceptinių priemonių keitimas

Apklaustos mamos yra išbandžiusios įvairių kontraceptinių priemonių ir dalies jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių niekada nebenaudotų.

Daugiausia moterų (37%) niekada nebenaudotų kontraceptinių tablečių pagrinde dėl šalutinio poveikio ar organizmo netoleravimo bei kenksmingumo sveikatai.

Kas aštunta apklausta mama (13%) teigia niekada nebenaudosianti prezervatyvų, didžia dalimi dėl to, kad su jais nepatogu mylėtis/slopina malonumą, jie nepatogūs naudoti bei nėra labai patikimi.

Išbandžiusios ir nebeketinančios naudoti kontraceptinių pleistrų, pažymi, jog jais nepatogu naudotis bei jie nėra labai patikimi.

Kontraceptinės spiralės pažymimi trūkumai - šalutinis poveikis bei organizmo netoleravimas.

Kontraceptines žvakutes bandžiusios, tačiau atmetusios mamos nurodo jų nepatikimumą bei sukeliamą diskomfortą.

VYRŲ NUOMONĖ

Didžioji dauguma (85%) apklaustų vyrų mano, jog kontracepcija turėtų rūpintis abu partneriai.

Kas trečias apklausoje dalyvavęs vyras nurodė, jog jo žmona ar partnerė naudoja kontraceptines priemones, tačiau pusė iš jų negalėjo nurodyti, kokias būtent priemones jos naudoja.